Lietuvoje tarp abiturientų iki šiol populiariausias yra aukštasis mokslas. Švietimo ministerijos pateiktais duomenimis, 2014-tais metais aukštasis mokslas sulaukė 6 kartus daugiau susidomėjimo nei profesinis. Stojančiųjų į aukštąsias skaičius siekė net 19 000 šalies mastu, o profesinį mokslą pasirinko tik apie 3 tūkstančius abiturientų.
Tokią statistiką greičiausia lemia dar sovietų okupacijos laikais suformuotas prastas visuomenės požiūris į profesinį mokymą – į jį daugiausia buvo orientuojami gabumais mokslui nepasižymintys asmenys. Tačiau Lietuvos verslui ir pramonei vis labiau įsiliejant į tarptautines rinkas, požiūris į darbininkiškas profesijas ima keistis, rinkos poreikis kvalifikuotai darbo jėgai nuolat auga. Geri savo profesijos specialistai yra vertinami darbdavių ir uždirba iki 30 proc. daugiau nei dažnas aukštosios mokyklos absolventas.
Tačiau verslininkams, įdarbinantiems profesinį mokymą baigusius asmenis, reikia nemažai investuoti į papildomą to žmogaus mokymą, kad jis atitiktų darbo vietos reikalavimus ir įgytų patirties. Tarptautinėje praktikoje yra žinoma, kad darbuotojo atitikimą rinkai, sektoriui ar konkrečios įmonės poreikiams galima pasiekti tik profesinėms mokykloms glaudžiai bendradarbiaujant su verslo įmonėmis. Geriausiai tam tinka mokymas pameistrystės forma – kai mokymo įstaiga ir verslo įmonė moko kartu: mokinys yra įdarbinamas ir iki 80 procentų mokymosi laiko mokosi savo darbo vietoje, o teorinių žinių semiasi mokymo įstaigoje.
Siekiant pagerinti požiūrį į profesinį mokymą bei palengvinti darbo rinkai atitinkančių kvalifikuotų darbininkų rengimo procesą, buvo sumanytas projektas „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027. Projektas vykdomas nuo 2013 m. lapkričio ir numatomas baigti 2015 m. rugpjūčio mėn. Šio projekto vienas iš tikslų buvo išplėtoti pameistrystę, siekiant gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai darbo rinkoje.
Pameistrystės mokymo forma yra pripažinta tarptautiniu mastu, daugelyje šalių yra nusistovėję pameistrystės organizavimo, vykdymo ir finansavimo mechanizmai. Tačiau Lietuvoje pameistrystė, nors ir įteisinta teisės aktuose, yra neišplėtota. Pagrindinis šio projekto iniciatorius VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, kartu su partneriais, projekto metu nagrinėjo pameistrystę ribojančius teisės aktus, vystė Lietuvai tinkantį pameistrystės modelį. Įgyvendinant projektą, mokymas pameistrystės forma išbandytas įmonėse apmokant 1136 asmenis pagal formalias mokymo programas. Buvo mokomas 16 – 29 metų jaunimas, bedarbiai, bei dirbantys asmenys, kurie pageidavo įgyti arba tobulinti kvalifikaciją.Mokymai vyko visoje Lietuvoje: Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Druskininkuose, Pakruojyje, Zarasuose. Projektas buvo finansuojamas Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Pilotinio mokymo rezultatai nudžiugino tiek pameistrius, tiek darbdavius. Projekto kokybės tyrimas atskleidė, kad apie 70 procentų pameistrių toliau dirba įmonėse, kuriose mokėsi. Beveik 80 procentų darbdavių teigė, kad pameistrės ir pameistriai sparčiai mokosi ir tobulėja, jiems duodamos sudėtingesnės užduotys. Projekto vykdytojai ir įmonės pagrindinėmis pameistrystės plėtojimo Lietuvoje kliūtimis nurodė teisės aktų ribojimus ir finansinės paramos sistemos nebuvimą.
Tikimasi, kad ateityje pameistrystė mūsų šalyje bus toliau plėtojama, pakeisdama daugumos neigiamą požiūrį į profesinį mokymą bei suteikdama galimybę įmonėms efektyviai apsirūpinti kvalifikuotais darbuotojais.
Išsamesnė informacija apie pameistrystės mokymą formą ir pameistrystės teikėjus www. pameistryste.lt
