VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras kartu su projekto „Pameistrystės vystymas: įmonių meistrų mokymas ir pameistrystės populiarinimas“, Nr. 2015-1-LT01-KA202-013415, partneriais, 2017 m. gegužės 16 d. organizavo nacionalinę konferenciją pameistrystės klausimais. Konferencijoje pasisakė 10 pranešėjų iš verslo asociacijų, įmonių, valstybinių įstaigų, profesinio mokymo centrų.
Konferenciją pradėjo LR Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kviesdama verslą ir mokymo įstaigas bendradarbiabimui.
Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, aptarė darbdavių lūkesčius kompetencijos centrams vystant pameistrystę Lietuvoje. Lietuvoje matomas ryškus nesuderinamumas tarp įmonių poreikių ir profesinio mokymo įstaigų lemia dvi pagrindines valstybės problemas: stabdo investicijų pritraukimą į šalį, stabdo eksporto augimą. Specializuotų šakinių kompetencijų centrų ir profesinių mokyklų tinklų sukūrimas leistų sumažinti šį atotrūkį.
Virginijus Ramanauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos projektų vadovas, pristatė Lietuvos statybininkų asociacijos vystomą darbininkų kompetencijų pripažinimo sistemą. LSA manymu, tokia sistema yra Lietuvos statybos sektoriaus ateitis. Kadangi tai savanoriška sistema, ji remiasi rinkos savireguliacija. Rinkos savireguliacija – ateitis verslui sukurti tvarias kompetencijų pripažinimo sistemas. Taip būtų užtikrinama nauja kokybė visiems statybos proceso dalyviams.
Mindaugas Černius, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius, papasakojo apie mokymo centro projektų metų įgytą pameistrystės patirtį Lietuvoje bei pristatė profesinio mokymo požiūrį šiais klausimais – kaip pameistrystė gali padėti įmonėms apsirūpinti kvalifikuotais darbuotojais? Lietuvoje kiekviena mokymo įstaiga ir įmonė supranta pameistrystę skirtingai – kokie yra svarbiausi pameistrystės požymiai? Kaip įmonės ir mokymo įstaigos dirbdamos kartu gali padaryti pameistrystę naudingą?
Darius Skaisgirys, UAB „Conresta“ gamybos vadovas, išsakė verslo požiūrį į pameistrystę bei aptarė bendradarbiavimo iššūkius bei įmonių lūkeščius mokymo įstaigoms įgyvendinant pameistrystę darbo vietoje.
Laimutė Ditauskienė, Techninio konsultavimo įstaigos vadovė, kalbėjo darbuotojų saugos ir sveikatos žinių pripažinimo profesiniame mokyme tema. Ar kvalifikuotas specialistas turi mokėti saugiai ir tausodamas sveikatą dirbti? Darbdaviai mano, kad taip. Tam yra sukurta visa patikros sistema, leidžianti įsitikinti, ar specialistas turi šiuos gebėjimus. Tuo tarpu LR Švietimo ir mokslo ministerija mano kitaip. Mokyklų išduodamame diplome pateikiamas tik labai bendras įrašas, kad specialistas gali „saugiai dirbti“, ir į darbo rinką įsiliejančius darbuotojus darbdaviams tenka mokyti papildomai, kad jie įgytų DSS žinias ir tai patvirtinančius pažymėjimus.
prof. Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos tyrimų instituto ekspertas, pristatė savo požiūrį į profesinio rengimo tobulinimą ir pameistrystės galimybes. Profesinio mokymo įtaka šiuolaikiniam verslui ir perspektyvos, technologinių pokyčių vaidmuo, mokymo programos bei mokymo priemonės ateityje. Kokybiškas profesinis mokymas– viena svarbiausių sąlygų, tiltas į modernią visuomenę.
Gintaro Rimšos, LINPRA viceprezidento, tema „Karjeros planavimas Lietuvoje: spindesys ir skurdas“, atvėrė opius klausimus: 2010–2015 m. Lietuvoje į karjeros planavimą buvo investuota 15,85 mln. Eur (apie 55 mln. litų). Pasibaigus projektams, nepastebima, kad būtų sukurta efektyvi ugdymo karjerai sistema. Sprendimas mokyklose turėti karjeros ir profesinio orientavimo specialistus yra atiduotas į mokyklų administracijos rankas. Kas toliau?
Linas Kadys, LR Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas, kalbėjo apie kvalifikacijų atitiktį darbo pasauliui. Profesinio mokymo įstaigos turi padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją, ją tobulinti ir keisti, užtikrinti, kad jo įgyta kvalifikacija atitiks šalies ūkio poreikius. Kaip pameistrystė gali užtikrinti efektyvesnę žinių ir įgūdžių, įgytų profesinio mokymo/-si metu, atitiktį darbo rinkos poreikiams?
dr. Jolanta Navickaitė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pavaduotoja, pristatė temą „Profesiniai standartai švietimo sektoriaus ir verslo dialoge“. Pastaraisiais metais atskiriems ūkio sektoriams rengiami profesiniai standartai turėtų tapti praktiniu įrankiu, padedančiu verslui išsakyti, kokias kompetencijas turinčių specialistų jam reikia, o švietimo sistemai laiku į šiuos poreikius reaguoti. Pranešime bus pristatoma esama profesinių standartų rengimo praktika, keliami diskusiniai klausimai dėl jų įveiklinimo švietimo sistemoje bei galimo tolimesnio panaudojimo verslo įmonėse.
Konferencijoje dalyvavo apie 130 žmonių iš visos Lietuvos
